Šiuolaikinės medicinos tyrimai liudija, kad daugelį ligų sukelia nervinė įtampa, stresas ar dvasinis diskomfortas. Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Reikia pažymėti, kad stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti Europos Sąjungos šalyse.

   Stresas - tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Stresas - netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti orga­nizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.

   Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį nervingumą, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.

   Ilgalaikį stresą dažnai lydi: fiziniai skausmai; dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos; nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau; stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas. stiprus nepasitenkinimas, kad kūno išvaizda neatitinka norų; patirdami sunkumų žmonės gali išmokti netinkamo elgesio modelių, pavyzdžiui, atidėti sunkius darbus ilgesniam laikui, agresyviai reaguoti, vengti sunkių situacijų arba neplanuotų veiksmų, sprendžiant kompleksines užduotis.

   Streso valdymo būdai. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad teigiami jausmai, kaip kad dėkingumas ir meilė, teigiamai veikia sveikatą. Pozityvūs jausmai stiprina imuninę sistemą, ir taip kūnas geriau atsispiria ligoms ir greičiau nuo jų atsigauna. Stresą lengviau valdyti, kitaip vertinat situaciją.

   Valdantys stresą asmenys:

• Atsipalaiduoja, kad kūnas ir protas pailsėtų nuo fizinių bei psichinių krūvių, kovojant su stresais. Jie dažnai keičia krūvių tipus: imasi intensyvių fizinių už­siėmimų arba, priešingai, imasi ramių, atpalaiduojančių pratimų.
• Sugeba analizuoti savo gyvenimo įvykius, nepasimesdami smulkiose situacijos detalėse.
• Valdo stresinę situaciją, ją planuodami ir veikdami taip, kad stresai jų nesugniuždytų. Jie aiškiai įsivaizduoja įvykių raidą ir nesutrinka, nepasimeta, apipinti problemų.

   Streso valdymo būdai:

• Fizinis aktyvumas - ilgalaikė mankšta gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, la­biau pasitiki savimi ir yra mažiau prislėgti negu tie, kurie nesimankština .
• Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija. Tai - vienas efekty­viausių būdų, įgalinantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną. Specialūs kvėpavimo pratimai (įvairaus gilumo, intensyvumo, daž­numo, ritmo, trukmės) teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus  Praktikuoti pravartu kvėpavimo technikas tiems, kurie turi ypač didelį protinį ar emocinį krūvį. Dėl gyvenimo sąlygų, o ypač po ligos kvėpavimo mechanizmas dažnai sutrinka.
• Relaksacinėmis įtampos valdymo priemonėmis siekiama greitai ir efektyviai atstatyti organizmo funkcijas. Tai kvėpavimo pratimai, meditacija.
• Humoras - sumažina neigiamą streso poveikį psichologinei ger­ovei, ypač nuotaikai. Juokas veikia panašiai kaip mankšta - jis mus suaktyvina, masažuoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausmą. Tai padeda paaiškinti, kodėl linksmus žmones ne taip trikdo stresiniai įvykiai.
• Malonumas taip pat padeda sumažinti stresą. Tačiau reikia pastebėti, kad stresinėje situacijoje sumažėja žmogaus gebėjimas patirti malonumą.
• Artimi ryšiai taip pat padeda įveikti stresą. Draugystė palengvina didžiau­sius gyvenimo stresus. Artimai bendraujant, atsiranda galimybė pasidalyti savo skaus­mu.

   Susiduriant su emocine įtampa ir padidintu fiziniu krūviu kiekvieną dieną visos pastangos išvengti ligos ar gydytis tampa bergždžios. Specialūs kvėpavimo ir judesio pratimai padeda subalansuoti nervinius procesus. raumenų įtampos ir atpalaidavimas suderinant su kvėpavimu reguliuoja vidaus organų raumenis bei kraujotakos sistemą.

   Pagrindinis čigong principas - žmogus turi išmokti justi ir valdyti kūno energijas. Praktikuojant čigong, įgaunamas gebėjimas keisti savo būsenas. Kai gebi valdyti savo vidų, įgauni gebėjimą valdyti gyvenimo įvykius.

   Universalūs rytietiški kvėpavimo ir mankštos meditaciniai pratimai, kurie tobulina kūną, sąmonę ir dvasią stiprina sveikatą, suteikia jėgų, energijos, žvalumo, darbingumo, gerą nuotaiką ir puikią savijautą. Jie taip pat vysto žmogaus kūrybinį, dvasinį potencialą, intelektą, lavina vidinę energiją, gerina gyvenimo kokybę.

   Čigong pratimai pradedami nuo pačių paprasčiausių, paruošiamųjų pratimų, palaipsniui pereinant prie efektyvesnių.

   Fiziniai pratimai suderinti su kvėpavimu:

• didina hemoglobino kiekį kraujyje ir normalizuoja kraujo spaudimą;
• besikeičiantis raumenų tonusas reguliuoja vidaus organų refleksus;
• pagerina smegenų veiklą;
• padeda stiprinti raumenų jėgą bei plaučių elastingumą – padeda išvengti peršalimo ligų, bronchų ir plaučių uždegimo.

   Čigong užsiėmimuose taikytini pratimai tampa prevencinės terapijos metodu.

   Užsiėmimų efektyvumas priklauso nuo kliento sąmoningumo. Tie kas nuolat užsiima fizine kultūra, laikui bėgant suformuoja įprotį, padedantį suderinti fizinį krūvį su optimaliausiu kvėpavimo ritmu, kurį galima ugdyti ir sąmoningai.